Apie vitražą
Kas yra tie vitražai? Kaip jie atsirado? Ir kodėl jie mums reikalingi?
Žodis vitražas kilęs iš prancūziško žodžio vitrage – vitražinis stiklas ir lotyniško vitrum – stiklas. Vitražas yra unikali meno forma, turinti daugybę atmainų. Žvelgdami į vitražo raidos istoriją, matome nemažai stiliaus, paskirties ir šios meno formos metodų skirtumų. Tai išskirtinė meno forma, kurios grožiui pabrėžti naudojama šviesa.
Istorikai negali tiksliai nustatyti vitražo atsiradimo laikotarpio. Spalvoto stiklo paveikslų kūrimo pėdsakų rasta senovės kultūrose, pavyzdžiui, Romoje, Bizantijoje, Kinijoje ir visur viduramžiais.
Europoje šis menas pirmą kartą buvo panaudotas X a. statant bažnyčias. Didžiuliai stiklo langai su Kristaus ir Biblijos personažų atvaizdais pradėjo atsirasti Prancūzijos ir Vokietijos bažnyčių languose, Anglijoje.
XII a. gotikos laikotarpiu Europos katedrose buvo kuriamos didelės ir sudėtingos stiklo kompozicijos. Gotikinio stiliaus vitražai buvo spalvoto stiklo gabalėlių mozaika. Daugumoje gotikinių vitražų buvo vaizduojamos religinio ir buitinio gyvenimo scenos. Pirmoji bažnyčia, kurioje buvo panaudotas gotikinis stilius, buvo Ebuto Šugerio bažnyčia Sen Deni abatijoje.
Renesanso laikotarpiu vitražo menas suklestėjo. Šiuo laikotarpiu paveikslų vaizdai peržengė biblinių vaizdų ribas, jie puošė nebe tik bažnyčias, bet ir daugelį namų bei įstaigų. Taip pat buvo naudojamas specialus metodas – perbraižymas per specialiai nudažytą įvairiaspalvį stiklą.